- viršupečė
- ×viršùpečė (hibr.) sf. (1) Ml pečiaus viršus, vieta, kur galima atsigulti: Katinas rainelis tupi an viršùpečės visas insimurojęs, šildos Prng. Kap tik svečias pirkion, tai vaikai viršùpečėn Prng.
Dictionary of the Lithuanian Language.
viršupečė
Look at other dictionaries:
viršupetis — 2 ×viršùpetis sm. (1) žr. viršupečė: Durnius in pečiaus daboja par viršùpetį valgyt Tvr. Na, o tu gi, – sako, – negali pasimtie verpstelės? In viršupečio sėdi – ir negali pasimtie verpstelės? DvP400. Mergaitė sėdėj[o] žu kamino ir krapštinėj[o] … Dictionary of the Lithuanian Language
